Tomas Daugirdas. Vytis Lukiškėse. (NŽA nr. 7)

Untitled-1

  Ginčas dėl to, turi ar neturi Vytis (kaip raitelis ant žirgo) stovėti Lukiškių aikštėje – greta skonių, ideologinių požiūrių ir kitų skirtumų, – remiasi ir gana objektyvia aplinkybe. Lukiškių aikštės koncepcija, kaip ji išdėstyta priimtuose nutarimuose, kituose dokumentuose ir rezoliucijose, konkursų sąlygose, nedera su Vyčio simbolika, kuri, kad ir nėra labai apibrėžta, tačiau jau įsitvirtinusi lietuviškoje savivokoje. Sprendžiant objektyviai, Lukiškių aikštės perprasminimo ir įprasminimo projektams Vytis kaip raitelis ant žirgo netinka. Kad Vytis derėtų Skaityti toliau …

Tomas Daugirdas. Karas, kurio nebuvo (NŽA nr. 3)

Untitled-1

Antrasis pasaulinis karas lietuvių tautinėje atmintyje yra gerai užmirštas istorijos įvykis. Jį prisimename labai vangiai kaip „mūsų“ istoriją. Vertiname kaip „svetimųjų“ karą ir, keičiantis aktualioms aplinkybėms, veikiai užmirštame tai, kas ką tik buvo aktyviai prisimenama. Karo atmintis yra tampriai surištas mazgas, kurio išpynimas meta iššūkį XIX a. pabaigoje susikūrusios nacijos tautiniam pasididžiavimui ir savipratai. Ką rinksimės: aktyviai užmiršti ir visomis pastangomis kovoti su šešėlius ant mūsų herojų metančia atmintimi, ar atsiminti ir keistis. Karo atminties Skaityti toliau …

Tomas Daugirdas. Vargas dėl valstybės šimtmečio (NŽA nr. 2)

Untitled-1

Kodėl nepavyksta sutarti dėl to, kaip švęsti valstybės šimtmetį? Kodėl jo idėjos – vien daubos ir įgriuvos? Paaiškinimas paprastas: iš jubiliejaus tikimasi, kad jis išspręs mūsų tapatybės problemas, kad suteiks naują uždegančią prasmę mūsų dabartiniam valstybingumui. Norime, kad jubiliejus ateitų kaip koks stebuklas ar galutinis Lietuvos apreiškimas, atversiantis, kas mūsų istorijoje buvo gera, kas bloga, kas buvo išdavikai, o kas – didvyriai. Tai yra iš jubiliejaus tikimės pernelyg daug. Šimtmečio minėjimo programa ir iniciatyvos taiko į Skaityti toliau …

Tomas Daugirdas. Politiška reiškia krikščioniška (NŽA nr. 8)

gargoylio_ishpera

Daug kalbame apie ideologijų ir net politiškumo krizę. Lietuvoje yra populiarūs, atrodo įtikinami ir beveik visuotinai įsitvirtinę kai kurie mitai apie politiką. Jie skatina nuo politikos atsiriboti kaip nuo blogio, ją vertinti kaip neatstovaujančią žmonių požiūriui ar kaip nesvarbią krikščioniui. Šie mitai gali būti ypač patrauklūs krikščioniui, kuris norėtų, kad gyvenime ir politikoje būtų kuo daugiau doros ir gėrio. Iš tiesų politinis susipriešinimas krikščioniui yra svarbiau už tautos vienybę, krikščionišką poziciją atitinka dauguma partijų, o Skaityti toliau …