Ruslanas Baranovas. Demokratija, autoimuninės ligos ir sprendimas: Jacques Derrida politinė filosofija (NŽA nr. 4)

bara

  Tai, kas vyksta su demokratija, niekaip nepaliauja drumsti mūsų ramybės. Antai visai neseniai Lietuvoje sužinojime apie kelių verslo grupių didžiulio masto ilgalaikes pastangas pažeisti mūsų demokratinę sistemą. Tai mums atskleidė beveik dešimt metų trukęs tyrimas, pasitelkęs sekimą ir privačių pokalbių klausymąsi. Reaguodami į tai, keli parlamentarai pateikė pasiūlymą atimti licencijas iš „susikompromitavusių“ žiniasklaidos priemonių. Ir tyrimui pasitelktos priemonės, ir iš jo padarytos politinės išvados yra siekiai nedemokratinėmis (o autokratinėmis) priemonėmis ginti demokratiją nuo kvazioligarchinių Skaityti toliau …

Simas Čelutka. Pareiga ginti tikrovę: Konservatyvus požiūris (NŽA nr. 1)

scan-997g

Politinių pasaulėžiūrų peizaže konservatizmas pirmiausia išsiskiria savo atidumu ir ištikimybe tikrovei. Jei daugelis įvairių pakraipų dešinės ir kairės ideologų pradeda nuo abstrakčių principų ir samprotavimų, konservatoriai pirmiausia įsiklauso į tikrovę, kurios ištikimiausia metraštininkė yra istorija. Edmundas Burke’as, Gilbertas Keithas Chestertonas, Michaelas Oakeshottas ir Winstonas Churchillis savo raštuose nepaliauja priminti, kad tikrovė yra sudėtingesnė, daugiasluoksniškesnė ir brangesnė už mūsų pačių susikurtas minties schemas, kad ir kokios grakščios, ambicingos ir harmoningos jos būtų. Konservatoriai pasižymi ypatinga kantrybe Skaityti toliau …

Justinas V. Daugmaudis. Pripažinimo politikos paradoksai (NŽA nr. 7)

k62marmokaite2

Jei norime kalbėti apie pripažinimo politiką, turime atiduoti duoklę McGillo universiteto profesoriui emeritui Charlesui Taylorui ir pradėti nuo jo kultinės 1992 m. esė „Pripažinimo politika“ [1], kuri buvo skaityta, nuskaityta ir cituota daugiau nei 12 tūkstančių kartų. Vienas esminių Tayloro „Pripažinimo politikos“ teiginių yra tas, kad liberalizmas, kuris skelbiasi esąs objektyvus ir nešališkas, multikultūralizmo sąlygomis veikia niveliuojančiai. Šią išvadą Tayloras prieina remdamasis ganėtinai paprastomis prielaidomis. Pirma, pasaulyje nėra vienos bendruomenės vienoje valstybėje. Tų bendruomenių yra Skaityti toliau …