Antanas Terleckas. Ar kalbėjimas apie humanitarinius mokslus turi ateitį? (NŽA nr. 2)

3

Nori nenori, bet kartais esi priverstas nukelti kepurę prieš senovės pasaulio žmones ir jų išmintį. Atrodo, kad jie, tikėdami, jog viskas šiame pasaulyje kartojasi cikliškai, buvo teisūs. Karai, herojai, niekšai, didieji įvykiai, mažieji įvykiai, žiemos olimpiada, pasaulio futbolo čempionatas ir, be abejo, kalbėjimas apie humanitarinius mokslus, jų ateitį ir (ne)aktualumą – viskas kartojasi. 2018-ieji irgi prasidėjo panašiai: nuo žiemos olimpiados ir humanitarinių mokslų. Vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija, kurios dalyviai vienaip ar Skaityti toliau …

Laurynas Keturakis. Kaip JAV keitė Europos ir Lietuvos likimą: Wilsono politikos reikšmė ir kritika (NŽA nr. 2)

wilson-versailles

Woodrow Wilsonas (1856–1924) yra vienas labiausiai XX amžiaus raidą lėmusių ir prieštaringiausiai vertinamų moderniųjų laikų JAV prezidentų. Dabartinio JAV piliečio akimis dvidešimt aštuntas Amerikos prezidentas, valdęs 1913–1921 m. ir įtraukęs valstybę į Pirmąjį pasaulinį karą, buvo tikras prieštaravimų rinkinys: jis tapo pirmuoju pietinių valstijų atstovu, kuris po Pilietinio karo įsikraustė į Baltuosius rūmus, garsėjo atvirai rasistinėmis pažiūromis, bet taip pat priklausė aršiai progresyviajai demokratų pusei. 1916 m. prezidento rinkimuose Wilsonas dalyvavo su šūkiu „Jis neįtraukė Skaityti toliau …

Eglė Juocevičiūtė, Dzmitrij Suslau. Nebijoti atverti prieštaringumą (NŽA nr. 7)

fotkite

Šių metų rugsėjo 15 – lapkričio 30 d. Kaune vyko vienuolikta bienalė, pavadinta Yra ir nėra. Paminklo negalimybės klausimas. Jos metu vyko žodinė programa „Ginčytina atmintis / Ginčytinos erdvės“ (kuratorė Rasa Antanavičiūtė), skirta pristatyti gausius alternatyvių įamžinimo formų pavyzdžius kitose šalyse. Juos pristatė, kaip tiksliai įvardijo organizatoriai, šios srities svajonių komanda: kultūros teoretikas Jamesas E. Youngas, menininkas Jochenas Gerzas, menininkų duetas Horstas Hoheiselis ir Andreas Knitzas, taip pat menininkė ir kuratorė Manca Bajec. Diskutuoti su užsienio svečiais Skaityti toliau …

Kęstutis K. Girnius. Katalonija (NŽA nr. 7)

Untitled

ES šalys vieningai kritikuoja Katalonijos ketinimą atsiskirti nuo Ispanijos Karalystės ir sukurti savo nepriklausomą valstybę. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasakė, kad ji remia Ispanijos vyriausybės poziciją ir kad sprendimai turi būti grindžiami Ispanijos konstitucija. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ne kartą pabrėžė „savo atsidavimą Ispanijos konstitucinei vienybei“. Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani perspėjo, kad ES nepripažintų nepriklausomos Katalonijos valstybės, kad jis netarpininkaus politinėje krizėje, kuri yra „Ispanijos vidaus ginčas“. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mėgdžioja Skaityti toliau …

Justinas Mickus. Provincialus tautiškumas ir jo simptomai: bendro Vidurio Rytų Europos likimo mitas (NŽA nr. 6)

Andrius Miežis. Nu laba diena... 2016. Drobė, akrilas

Vasaros pradžioje, kai ilgas ir daug nervų kainavęs stojimo procesas pagaliau pradeda grimzti į užmarštį, Prinstono universiteto rektorius būsimiems pirmakursiams padovanoja po knygą, kurią šie privalo perskaityti, prieš atvykdami į savo naujuosius namus. Šiemet išdalinti 1300 knygų egzempliorių būsimų studentų klausė vieno klausimo: „Kas yra populizmas?“ (puiki Jano-Wernerio Müllerio knyga What is Populism?). Kai pavasarį sužinojau, kad rektorius išsirinko šią knygą, susimąsčiau: „Kaip pasikeitė laikai… man dovanota knyga klausė, kas yra gyvenimo prasmė?“ (ne tokia Skaityti toliau …

Vytautas Ališauskas. Laiškas redaktoriui: Išsiveržti iš Vidurio(-Rytų) Euro­pos? (NŽA nr. 5)

unnamed

  Godotinas Redaktoriau, esu jau nebe jaunas žmogus ir prisimenu daug keistų dalykų. Vienas jų – Sąjūdžio pradžioje vis sužėruodavusios diskusijos apie Lietuvos geopolitinę orientaciją (atvirai sakant, vargu, ar tokius žodžius tada kas nors žinojo, bet kalbėta būtent apie tai). Lietuva – Rytų, Šiaurės, o gal Vidurio Europos dalis? Aišku, niekas nenorėjo būti Rytų Europoje, regis a. a. Romualdas Ozolas apie 1989 m. skaitė paskaitą jaunimui apie tai, kad mums pakeliui su Skandinavija. Kad teisėtai Skaityti toliau …

Nida Vasiliauskaitė. Tolerancija kaip galios santykis: kur ir kada jos nereikia (NŽA nr. 4)

f208f534290263_56cb70d5d2041

Būna žodžių, kuriuos perteklingas viešas vartojimas neatpažįstamai transformuoja ir, ne be pagrindo, paverčia pejoratyvu. „Tolerancija“ – neabejotinai vienas tokių. Kalbos apie ją erzina, skelia visuomenę į dvi dalis, kurių pirmoji vis moko, prašo ar reikalauja tolerancijos, o antroji atsako panieka: „Fui, tolerastai!“ Kuo labiau „Fui!“, tuo labiau pirmieji ima tapti jo atitikmeniu – savo pačių karikatūra (taip neretai nutinka: baudžiauninkas išsiugdo baudžiauninko sąmonę, verslininkas virsta tikru Mėslitos direktoriumi, moterys – moterina, o žydai – žydina). Skaityti toliau …

Vilius Bartninkas. Sofistai, pilietybė ir Atėnų demokratijos krizė (NŽA nr. 4)

day_foto_5

  I Gyventi politiškai, reiškia veikti arba turėti galimybę veikti bendruomenėje: tai jau standartiniu tapęs pilietybės apibrėžimas Aristotelio Politikoje (3.1). Šio dvigubo apibrėžimo pirmoji dalis numato piliečių aktyvią politinę gyvenseną, kuri pirmiausia apėmė dalyvavimą teismuose, tautos susirinkimuose ir, pageidautina, pareigų turėjimą. Tad pilietybė yra dalyvavimas sant­varkoje. Kaip Aristotelis tuojau pastebi, toks apibrėžimas yra itin demokratinis, kadangi ne visos santvarkos sudaro sąlygas visiems piliečiams aktyviai dalyvauti viešumoje. Antai aristokratinėse ir oligarchinėse sant­varkose tik menka piliečių dalis, Skaityti toliau …

Pascalį Brucknerį kalbina Rosita Garškaitė. Europos kelias – pro ankštus vartus (NŽA nr.3)

bruckner1

Kovo pabaigoje Lietuvoje lankėsi prancūzų rašytojas ir filosofas, kviestinis Jeilio universiteto profesorius Pascalis Bruckneris (g. 1948). Jo daktaro disertacijai vadovavo Roland’as Barthesas, tačiau savo filosofinėse esė knygose, romanuose, publicistikoje Bruckneris svarsto ne poststruktūralistams rūpimas temas. Jį domina tokie visuomenės reiškiniai, kaip seksualinė revoliucija, individualizmas, meilė, laimė, ekologija, kolektyvinės kaltės jausmas. Jo knygos apdovanotos prestižinėmis literatūrinėmis premijomis ir išverstos trisdešimtyje šalių. Romano Polanskio filmas Kartus mėnuo (1992) pastatytas pagal to paties pavadinimo Brucknerio knygą. Lietuvių kalba Skaityti toliau …

Monika Šipelytė. Bronys Raila – profesionalaus ideologo pamokymai (NŽA nr. 2)

raila9

Postidealizmo kultūrinėje terpėje sakomės neberandantys herojų, nes mūsų visuomenei nebereikia heroizmo, arba tiksliau – pernelyg sunku nuspėti, kas gali tapti pagarbos, pripažinimo, susižavėjimo, naujų judėjimų pradžios ar senųjų tradicijų atgaivinimo varikliu. Todėl kartais ima atrodyti, kad tokia kibirkštimi kasdienybės pilkumose gali tapti bet kas. Informacijos perviršio laikais galime keisti savo elektroninių viršelių nuotraukas kas dieną – pagal nuotaiką, orus, politinę situaciją ar estetinės kultūros skandalus. Ir čia istorijų pasakojimai suteikia tam tikrą atsipeikėjimo nuo nepaliaujamos Skaityti toliau …