Tomas Petrulis. Eilėraščiai (NŽA nr. 1)

vos vieną aiškumo akimirką mūsų žvilgsniams trumpam susitikus suprato kažkas iš už mudviejų kad tie žvilgsniai ne mes ir ne mūsų o „mūsų“ tai tik tokia išraiška kuri reiškia svarbumą tarpusavio kai mus jungia kokia nors detalė tarytum koks temos jungtukas kurs išjungia visokį fonavimą ir padaro mus abu mudviejų tik akimirkai leidžiant suprasti kad išties tai „ne mes ir ne mūsų“ MALDA Į LAIKRODŽIO VIDŲ pasaulis kaprizinga vieta būti tai įrodo nukritusios šukos kurios Skaityti toliau …