Nerijus Šepetys. Suvažiavimas toks suvažiavimas (NŽA nr. 8)

aom-002

„2017 m. rugsėjo viduryje į Kauną tradiciniam susibūrimui ir pasibuvimui nesusirinko Lietuvos istorikai“, – tokį sakinį knietėjo užrašyti dar tik rengiantis važiuoti Kaunan, knietėjimas neišnyko ir sėdint rugsėjo 14 d. popietę tuštokoje VDU Didžiojoje salėje per IV Lietuvos istorikų suvažiavimo atidarymą. Sakinį pagaliau užrašiau, o jame, galima sakyti, atsispindi tam tikra prasme kolektyvinis nusivylimas, vietomis peraugantis į nuoskaudą ir vainikuojamas apgailestavimo. Šias emocijas ir dera nuo pradžių paaiškinti, kad ir koks mielas širdžiai būtų pats Skaityti toliau …

Nerijus Šepetys. Naisių istorijos migla (NŽA nr. 7)

IMG_1166_gaz

Savo meilę gimtajam Naisių kaimui išreiškiau remdamas viską, kas jau padaryta, kuriama ir bus sukurta ateityje. Ramūnas Karbauskis   Miglų migla! – sako Mokytojas. Miglų migla! Viskas migla! Kokia nauda žmogui iš viso jo sunkaus triūso, kuriuo jis triūsia po saule? Viena karta nueina, kita ateina, bet žemė amžinai lieka ta pati. […] Kaip dabar neatmenama buvusių dalykų, taip ateities dienomis būsiančių dalykų neatmins vėliau gyvensiantys žmonės. Mok 1, 1–4. 11   Naisiai negali neturėti Skaityti toliau …

Nerijus Šepetys. Ernsto Nolte’s (1923–2016) nepraeinančioji praeitis: Tarp politinio (ne)korektiškumo ir klausimo, padedančio (ne)suprasti (NŽA nr. 6)

historiker-ernst-nolte-im-jahr-2000

Kai numiršta koks žinomas ar iškilus rašto žmogus, skaitančioji visuomenė tokiam žmogui artimoje medijoje paprastai tikisi sulaukti In memoriam (tiesa, daugiau nei pusė jų pateikiama klaidingu pavadinimu Pro memoria, t. y. atmintinė), nekrologo, gyvenimo ir darbų įvertinimo, bent bi(bli)ografinės žinutės. Tačiau XX amžius, kupinas iškilių asmenybių, pamažėle traukiasi, o depersonalizuotasis XXI amžius vis labiau įsibėgėja. Asmenybės miršta viena po kitos, mums, nebeasmenybėms nespėjant nė sekti, kur jau ten minėti, ir lieka tik vis didesnis stokos jausmas: Skaityti toliau …