Kęstutis K. Girnius. Nelaukta tauta (NŽA nr. 5)

Untitled

  Kitais metais švęsime Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Tokios progos skatina didžiavimusi pagrįstus pasakojimus, kuriuose pabrėžiama, kad lietuvių tauta jau tūkstantį metų gyvenanti Baltijos jūros pakrantėse. Kiekviename šimtmetyje randami veikėjai, kurie savo darbais užtikrinę lietuvių tautos tęstinumą ir tapatybę, tarp jų Mindaugas, Vytautas Didysis, Daukantas, Maironis, Vasario 16-tosios akto signatarai. Ne tik Vasario 16-ji, bet ir Sąjūdis esą patvirtino lietuvių tautos patvarumą, leido Lietuvai užimti teisėtą vietą tarp nepriklausomų valstybių. Šitoks istorijos supratimas nėra itin Skaityti toliau …

Paulius Subačius. Pastabos apie Akto šaltinius (NŽA nr. 3)

800px-Olaus_Magnus_-_More_on_the_Wildness_of_the_Dwellers_in_Forests

  Kuo giliau į mišką, tuo daugiau aktų. Artūras Imbrasas, Facebook Akto istorinę reikšmę ir žodinį turinį kvestionuojančių, bent Lietuvoje, nedaug. O štai pačių šaltinių statuso aptarimas paliko slegiantį įspūdį. Svarbiausias sąvokas painiojo, keisčiausiomis prielaidomis dalijosi ne tik žurnalistai, istorijos mėgėjai ar interneto troliai, bet ir kelių humanitarinių krypčių profesionalai. Jie neatitoko net po taiklios Aurimo Švedo pastabos, kad susidūrimas su ligi tol nežinotais Akto egzemplioriais „tapo tikru iššūkiu mūzos Klėjos tarnams, nes privertė mus Skaityti toliau …

Kamilė Černiūtė. Lietuviškosios istorijos ir paveldo paieškos Aušroje 1883–1886 m. (NŽA nr. 8)

screenshot_5

XIX a. antroje pusėje prasidėjusį lietuvių tautinį atgimimą, lietuviškosios raštijos ir spaudos klausimus bei lietuvių tautinės savimonės formavimąsi būtų galima pavadinti amžinai aktualia tematika. Veikiausiai nesuklystume sakydami, jog iš šios epochos ataidintis vardas Auszra (1883–1886) yra giliai įsišaknijęs lietuvių kolektyvinėje sąmonėje. Šis pirmasis lietuviškas Rusijos imperijos gyventojams skirtas nelegalus periodinis leidinys, raidžių draudimo metais spausdintas lotyniškais rašmenimis, neretai prilyginamas lietuvių tautos atgimimo simboliui. Kadangi tyrinėtojai jau yra vienaip ar kitaip palietę beveik visus su Aušros Skaityti toliau …

Rosita Garškaitė. Į Lietuvos politinės minties vajų (KA nr. 2)

lietuva-kurios-nebuvo_z1

Lietuva, kurios nebuvo: Pilnutinės demokratijos svarstymai ir vertinimai, sudarė Kęstutis Girnius, Algimantas Jankauskas, Laurynas Peluritis, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 590 p., 300 egz. 2012–2013 m. išleisti trys Lietuvos politinės minties antologijos tomai pasipildė dar vienu gėlių rinkiniu[1]. Jame spausdinami katalikų svarstymai apie pilnutinę demokratiją ir jų vertinimai. Tai tris kartas – tarpukario Lietuvos, okupacinių metų ir išeivijos autorius – draugėn buriantis mintijimas ta pačia kryptimi. Natūraliai kyla klausimas, kodėl beveik šeši šimtai puslapių skirti Skaityti toliau …