Kęstutis Šapoka. Molis kaip kritinės metodologijos įrankis (NŽA nr. 7)

DSC_0029

Pastaruoju metu kyla diskusijų dėl taikomojo/dekoratyvinio ir vaizduojamojo/grynojo meno santykio, nors „taikomojo“ ir „vaizduojamojo“ meno sąvokos šiandien iš esmės nieko nebereiškia. Taikomasis arba dekoratyvinis menas yra tarsi pritaikomas kaip interjero arba eksterjero puošybos elementas, o vaizduojamasis – kažką vaizduoja, išreiškia idėją, yra mažiau pritaikomas, todėl tarsi „grynesnis“. Apskritai abi meno rūšys yra vienodai pritaikomos ir puošybinės, tik kiek skirtinguose kontekstuose. Tiesa, šios rūšys labiau buvo atskirtos sovietmečiu, o pastaruosius dvidešimt penkerius metus estetinės ir institucinės Skaityti toliau …

Kęstutis Šapoka. Konceptualizmas kaip alternatyvi mikrosistema sovietmečiu (NŽA nr. 7)

06-ramunas-paniulaitis-koliazas-1981-82-min

Sovietų Sąjungos (ir Rytų Europos apskritai) konceptualizmas susiformavo ne tiek estetiniu, kiek etiniu ir ideologiniu, tačiau ne atvirai protesto pagrindu. Socialine prasme „konceptualus lūžis“ sutampa su brežnevine stagnacija – XX a. aštuntu dešimtmečiu. Tam tikra prasme Sovietų Sąjungoje jis gali būti kildinamas iš „virtuvių pokalbių kultūros“ plačiąja prasme. Kita vertus, turėjo įtakos ir nežymūs pokyčiai viešojoje erdvėje. Tad šio konceptualizmo šaknys glūdi alternatyvios veiksmo (performatyvumo) ir bendravimo (komunikacijos) erdvės paieškose. Šia prasme tokio (anti)sovietinio avangardizmo didesniais Skaityti toliau …