Odisėjas Elitis. Monograma (NŽA nr. 2)

  Raudosiu visada – ar girdi? – dėl tavęs, vienas, Rojuje   I   Kitur pasuks delno Linijas Lemtis it raktininkas Akimirkai net laikas nesipriešins   Kaip kitaip, kai žmonės vienas kitą myli   Dangus pažvelgs į mūsų vidų Ir pasaulį sukrės nekaltumas Su juodu mirties atšiaurumu.   II   Apraudu saulę ir metus apraudu kurie ateina Be mūsų ir apdainuoju jau praėjusius Jeigu yra tiesa   Pasikalbėję kūnai ir valtys slystančios saldžiai Iš vandenų Skaityti toliau …