Tomas Daugirdas. Vytis Lukiškėse. (NŽA nr. 7)

Untitled-1

  Ginčas dėl to, turi ar neturi Vytis (kaip raitelis ant žirgo) stovėti Lukiškių aikštėje – greta skonių, ideologinių požiūrių ir kitų skirtumų, – remiasi ir gana objektyvia aplinkybe. Lukiškių aikštės koncepcija, kaip ji išdėstyta priimtuose nutarimuose, kituose dokumentuose ir rezoliucijose, konkursų sąlygose, nedera su Vyčio simbolika, kuri, kad ir nėra labai apibrėžta, tačiau jau įsitvirtinusi lietuviškoje savivokoje. Sprendžiant objektyviai, Lukiškių aikštės perprasminimo ir įprasminimo projektams Vytis kaip raitelis ant žirgo netinka. Kad Vytis derėtų Skaityti toliau …

Tomas Daugirdas. Karas, kurio nebuvo (NŽA nr. 3)

Untitled-1

Antrasis pasaulinis karas lietuvių tautinėje atmintyje yra gerai užmirštas istorijos įvykis. Jį prisimename labai vangiai kaip „mūsų“ istoriją. Vertiname kaip „svetimųjų“ karą ir, keičiantis aktualioms aplinkybėms, veikiai užmirštame tai, kas ką tik buvo aktyviai prisimenama. Karo atmintis yra tampriai surištas mazgas, kurio išpynimas meta iššūkį XIX a. pabaigoje susikūrusios nacijos tautiniam pasididžiavimui ir savipratai. Ką rinksimės: aktyviai užmiršti ir visomis pastangomis kovoti su šešėlius ant mūsų herojų metančia atmintimi, ar atsiminti ir keistis. Karo atminties Skaityti toliau …

Antanas A. Terleckas. Partizanų kovos tęstinumo problema: Laisvės lygos klausimu (NŽA nr. 7)

terleckas002

Pastaruoju metu akademinėje literatūroje galima pastebėti įsivyraujant madą ieškoti vieno ar kito sovietmečio reiškinio ištakų [1]. Nors paprastai autoriai nurodo kažko ieškosiantys, tačiau iš tikrųjų ten nieko neieškoma – dar iki tyrimo pradžios ištakų suvokimas būna aiškus ar mažų mažiausiai numanomas, tad visas ieškojimas apsiriboja sąsajų tarp menamų ištakų ir vėliau susiformavusio reiškinio išdėstymu. Šį tekstą galima priskirti tokio pat pobūdžio darbams: stengiamasi Lietuvos laisvės lygos (LLL) ištakų ieškoti ginkluotoje partizanų kovoje pirmaisiais pokario metais. Skaityti toliau …

Ernst Nolte. Nenorinti praeiti praeitis: kalba, kurią buvo galima parašyti, bet nebuvo galima pasakyti (NŽA nr. 6)

Ernst Nolte (1923-2016)

„Nenorinti praeiti praeitis“, – aišku, kad čia galima turėti mintyje tik vokiečių ar Vokietijos nacionalsocialistinę praeitį. Šitaip kalbėdami implikuojame, kad praeitis paprastai praeina, taigi tokia nepraeinamybė yra visiška išimtis. Kita vertus, normalaus praeities praėjimo nevalia suvokti kaip pranykimo. Antai imperatoriaus Napoleono epocha nuolat aktualizuojama istorikų darbuose, kaip ir Augusto laikų klasikinė literatūra. Tačiau šios praeitys jau akivaizdžiai yra praradusios galią,kurią turėjo amžininkams. Būtent todėl jos gali būti paliktos istorikams. O štai nacionalsocialistinė praeitis, kaip tai Skaityti toliau …