Antanas Terleckas. Kas naujo istoriniame kine? (NŽA nr. 3)

Kadras iš filmo "Nenugalimas" (2018, rež. A. Zalanskaitė)

  Profesorius Alfredas Bumblauskas studentams vis primena savo teoriją, kaip derėtų gelbėti Lietuvos futbolą. Tereikia jį uždrausti ir tokiu būdu priversti persikelti į pogrindį, o pogrindis Lietuvoje visuomet klesti. Toks Bumblausko sąmojis kartais priverčia pafantazuoti ir apie kitų sporto ar kultūros šakų „gelbėjimą“. O gelbėti, deja, norisi daug ką, šį kartą – istorinį kiną. 2018 m. pradžioje visuomenei buvo pristatyti du nauji istoriniai filmai: režisieriaus Audriaus Juzėno Pelėdų kalnas ir Agnės Zalanskaitės sukurta Adolfo Ramanausko-Vanago Skaityti toliau …

Antanas Terleckas. Ar kalbėjimas apie humanitarinius mokslus turi ateitį? (NŽA nr. 2)

3

Nori nenori, bet kartais esi priverstas nukelti kepurę prieš senovės pasaulio žmones ir jų išmintį. Atrodo, kad jie, tikėdami, jog viskas šiame pasaulyje kartojasi cikliškai, buvo teisūs. Karai, herojai, niekšai, didieji įvykiai, mažieji įvykiai, žiemos olimpiada, pasaulio futbolo čempionatas ir, be abejo, kalbėjimas apie humanitarinius mokslus, jų ateitį ir (ne)aktualumą – viskas kartojasi. 2018-ieji irgi prasidėjo panašiai: nuo žiemos olimpiados ir humanitarinių mokslų. Vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija, kurios dalyviai vienaip ar Skaityti toliau …

Antanas Terleckas. Suvokti Lietuvą: Kaip Marcinkevičiaus mitas tapo politiniu? (NŽA nr. 1)

vaizdai4

Justinas Marcinkevičius – viena labiausiai mitologizuotų ir kanonizuotų Lietuvos istorijos figūrų, naujausių laikų Palemonas. Vertintas tiek sovietų valdžios, tiek ir visuomenės, jau po Nepriklausomybės atkūrimo išrinktas geriausiu XX a. lietuvių rašytoju, po kurio mirties Lietuvoje buvo paskelbtas dviejų dienų gedulas. Vieniems – naujosios Lietuvos kūrėjas, vedlys ir simbolis, kitiems – prisitaikėlis ar net kolaborantas. Diskusijų apie Marcinkevičių būta daug, jos prasidėjo dar sovietmečiu, tačiau didžiausią pagreitį įgavo jau po Nepriklausomybės atgavimo. 1991 m. kilo diskusijų Skaityti toliau …

Antanas A. Terleckas. Partizanų kovos tęstinumo problema: Laisvės lygos klausimu (NŽA nr. 7)

terleckas002

Pastaruoju metu akademinėje literatūroje galima pastebėti įsivyraujant madą ieškoti vieno ar kito sovietmečio reiškinio ištakų [1]. Nors paprastai autoriai nurodo kažko ieškosiantys, tačiau iš tikrųjų ten nieko neieškoma – dar iki tyrimo pradžios ištakų suvokimas būna aiškus ar mažų mažiausiai numanomas, tad visas ieškojimas apsiriboja sąsajų tarp menamų ištakų ir vėliau susiformavusio reiškinio išdėstymu. Šį tekstą galima priskirti tokio pat pobūdžio darbams: stengiamasi Lietuvos laisvės lygos (LLL) ištakų ieškoti ginkluotoje partizanų kovoje pirmaisiais pokario metais. Skaityti toliau …