Giedrė Polkaitė. Mes be Kauno nenurimsim (NŽA nr. 2)

KOlt_cover2

  sudarė Marija Drėmaitė, tekstų autoriai Giedrė Jankevičiūtė, Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė, Vilnius: Lapas, 2018, 299 p., 700 egz. Dizaineris Linas Gliaudelis Visoje Lietuvoje skambant Šimtmečio varpams, plazdant vėliavoms ir liepsnojant laužams, atmintyje nejučia iškilo kito mūsų šalies jubiliejaus archyvinės nuotraukos ir jose užfiksuotos Vytauto Didžiojo paveikslo kelionės aplink Lietuvą 1930 m. vaizdai. Kaip žinia, mitas apie Vytautą, kaip Lietuvos vienytoją, ir Vilniaus legenda Skaityti toliau …

Antanas Petrilionis. Viduramžių detektyvas: Kaip žuvo kunigaikštis Karigaila? 1390 m. rugsėjo įvykiai ir jų atmintis (NŽA nr. 2)

1

    Pasaulį užkariavęs serialas Sostų karai supažindino žiūrovus su žiauriu ir intrigų pilnu Viduramžių pasauliu. Nors tai yra fantastikos pripildytas serialas, jo autorius George‘as Martinas tvirtino, kad įkvėpimo sėmėsi ir iš Viduramžių istorijos (Šimtamečio karo, Kryžiaus žygių, Rožių karų)[1]. Panašių serialui tinkančių siužetų būtų galima ieškoti ir Lietuvos istorijoje. Pavyzdžiui, vienas iš paskutinių didžiųjų Vokiečių ordino reizų 1390 m. Šis žygis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę išsiskyrė tuo, kad jame dalyvavo ir Lietuvos kunigaikštis Vytautas, Skaityti toliau …

Antanas Terleckas. Ar kalbėjimas apie humanitarinius mokslus turi ateitį? (NŽA nr. 2)

3

Nori nenori, bet kartais esi priverstas nukelti kepurę prieš senovės pasaulio žmones ir jų išmintį. Atrodo, kad jie, tikėdami, jog viskas šiame pasaulyje kartojasi cikliškai, buvo teisūs. Karai, herojai, niekšai, didieji įvykiai, mažieji įvykiai, žiemos olimpiada, pasaulio futbolo čempionatas ir, be abejo, kalbėjimas apie humanitarinius mokslus, jų ateitį ir (ne)aktualumą – viskas kartojasi. 2018-ieji irgi prasidėjo panašiai: nuo žiemos olimpiados ir humanitarinių mokslų. Vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija, kurios dalyviai vienaip ar Skaityti toliau …

Simas Čelutka. Aktualusis Spinoza (NŽA nr. 2)

Baruch Spinoza,
TEOLOGINIS-POLITINIS TRAKTATAS =
TRACTATUS THEOLOGICO-POLITICUS,
Iš lotynų kalbos vertė Laurynas Adomaitis,
Vilnius: Jonas ir Jokūbas, 2017, 676 p., 700 egz.

Barucho Spinozos Teologinio-politinio traktato (toliau – Traktato) lietuviško vertimo pasirodymas yra svarbus įvykis Lietuvos filosofijos padangėje. Ne vien todėl, kad vis dar gėdingai stokojame filosofijos klasikos vertimų, tad neišvengiamai džiaugiamės kiekvienu tokiu pasirodymu. Šio veikalo vertimas praturtins ir akademines, galbūt paskatins ir viešas diskusijas bent keliuose teminiuose laukuose. Daugiausia priežasčių džiaugtis turi politikos filosofai ir idėjų istorikai. Traktate plėtojamos moderniąją politinę filosofiją apibrėžiančios koncepcijos ir problemos: tolerancija, mąstymo ir žodžio laisvė, socialinis kontraktas kaip politinės Skaityti toliau …

Odisėjas Elitis. Monograma (NŽA nr. 2)

  Raudosiu visada – ar girdi? – dėl tavęs, vienas, Rojuje   I   Kitur pasuks delno Linijas Lemtis it raktininkas Akimirkai net laikas nesipriešins   Kaip kitaip, kai žmonės vienas kitą myli   Dangus pažvelgs į mūsų vidų Ir pasaulį sukrės nekaltumas Su juodu mirties atšiaurumu.   II   Apraudu saulę ir metus apraudu kurie ateina Be mūsų ir apdainuoju jau praėjusius Jeigu yra tiesa   Pasikalbėję kūnai ir valtys slystančios saldžiai Iš vandenų Skaityti toliau …

Laurynas Keturakis. Kaip JAV keitė Europos ir Lietuvos likimą: Wilsono politikos reikšmė ir kritika (NŽA nr. 2)

wilson-versailles

Woodrow Wilsonas (1856–1924) yra vienas labiausiai XX amžiaus raidą lėmusių ir prieštaringiausiai vertinamų moderniųjų laikų JAV prezidentų. Dabartinio JAV piliečio akimis dvidešimt aštuntas Amerikos prezidentas, valdęs 1913–1921 m. ir įtraukęs valstybę į Pirmąjį pasaulinį karą, buvo tikras prieštaravimų rinkinys: jis tapo pirmuoju pietinių valstijų atstovu, kuris po Pilietinio karo įsikraustė į Baltuosius rūmus, garsėjo atvirai rasistinėmis pažiūromis, bet taip pat priklausė aršiai progresyviajai demokratų pusei. 1916 m. prezidento rinkimuose Wilsonas dalyvavo su šūkiu „Jis neįtraukė Skaityti toliau …

Akvilė Naudžiūnienė. Atgal į ateitį: Ateities sindromas istorijoje (NŽA nr. 2)

  Sveiki atvykę į ateitį, kurioje parodų kuratores keičia įrašai per garsiakalbį, istorinis pasakojimas tampa (tautinės hipnozės?) seansu, o vizijos kaip tikrame programavimo aistruolių[1] pasaulyje – užkoduotos. Tokį novatorišką šuolį pirmyn į moderniausių technologijų ir istorinio mąstymo perspektyvos sujungimą siūlo Valstybės pažinimo centre (VPC) atidaryta atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti skirta paroda – Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos. Tuos, kurie jau yra lankęsi VPC, toks parodos formatas vargiai nustebins, šiandien iš tokio tipo muziejų nieko mažiau Skaityti toliau …

Tomas Petrulis. Eilėraščiai (NŽA nr. 1)

vos vieną aiškumo akimirką mūsų žvilgsniams trumpam susitikus suprato kažkas iš už mudviejų kad tie žvilgsniai ne mes ir ne mūsų o „mūsų“ tai tik tokia išraiška kuri reiškia svarbumą tarpusavio kai mus jungia kokia nors detalė tarytum koks temos jungtukas kurs išjungia visokį fonavimą ir padaro mus abu mudviejų tik akimirkai leidžiant suprasti kad išties tai „ne mes ir ne mūsų“ MALDA Į LAIKRODŽIO VIDŲ pasaulis kaprizinga vieta būti tai įrodo nukritusios šukos kurios Skaityti toliau …

Ramūnas Aušrotas. Marija kine: autonominio naratyvo stoka (NŽA nr. 1)

Marija (Myriem Roussel) filme "Sveika, Marija!" (1985)

Be jokios abejonės, Mergelės Marijos personažas protestantiškai Amerikai nėra įdomus. Bet ne mažiau dėl to kaltas pats Mergelės Marijos atvaizdavimo archetipas. Koks jis? Kino terminais kalbant, Mergelė Marija biblinės tematikos filmuose atlieka antro plano vaidmenį: jos gyvenimo įvykiai skleidžiasi ir vyksta Jėzaus Kristaus žemiškojo gyvenimo fone. Pastanga kitaip pasižiūrėti į Mergelę Mariją galime laikyti du filmus tuo pačiu pavadinimu – Marija iš Nazareto (Marie de Nazareth, 1995, ir Maria di Nazaret, 2012). Bet tiek prancūzo Skaityti toliau …