Sruoga su varlyte ir be jos. Neringą Markevičienę kalbina Mantas Tamošaitis (NŽA nr. 3)

img_4932e736676fb

Šiais metais viešai prieinamu tapo nuo 2016 m. kuriamas Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas (SELA), pasiekiamas adresu www.sruoga.flf.vu.lt. Skaitytojai, dešimtmetį laukę pasirodant naujų išspausdintų Sruogos tekstų, jau gali susipažinti su iki šiol nepublikuotais ar publikuotais, bet naujai peržiūrėtais rašytojo laiškais. Dabar archyve publikuojama dauguma ankstyvųjų Sruogos laiškų, rašytų jaunystės bičiulei Valerijai Čiurlionytei, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės dukrai Danutei, tuomet dar tik šešerių metų mergaitei, bet yra ir vėlesnių laiškų, rašytų Vytautui Steponaičiui, Juozui Urbšiui, Unei Babickaitei, Vincui Skaityti toliau …

Mantas Tamošaitis. Pastanga grąžinti epochą: Silva rerum kaip kultūros reiškinys (NŽA nr. 3)

Romos Barokas. Vytauto Ališausko nuotrauka.

  Gūdūs 2008-ieji. Na, gal ne tokie ir gūdūs, bet jau dešimtmečiu pasenę. Pasirodo pirmasis Kristinos Sabaliauskaitės Silva rerum tomas. Lietuva jau ketverius metus yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o prezidentas Valdas Adamkus baiginėja savo antrąją kadenciją. Šio teksto autorius ruošiasi švęsti savo keturioliktąjį gimtadienį ir Sabaliauskaitės romano, kaip bemaž ir visų kitų knygų, dar neskaito. Žvelgdami atgalios galime užtikrintai sakyti, kad neseniai užbaigtas Silva rerum ciklas yra pirmas tikras ir, be abejonės, rimčiausias Skaityti toliau …

Jūratė Čerškutė. Dešimtmečio POP ginčas (NŽA nr. 3)

Romos Barokas. Vytauto Ališausko nuotrauka.

Štai sulaukėme gero populiariosios literatūros teksto, kurio kritikai vis pasigesdavo, sakydami, kad „popsas“ lietuvių literatūroje vis dar tebėra keiksmažodis, nors galėtų būti tiesiog žanro įvardijimas, nusakantis kalbėjimo būdą, temą ir auditoriją, o taip esą todėl, kad nėra gerų šios rūšies kūrinių. Taigi toksai pasirodė […]. Brigita Speičytė Kai pagalvoji, ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra. Emilija Skaityti toliau …

TARSI ANTI-ANTIGONĖ. Kristiną Sabaliauskaitę kalbina Tomas Vaiseta (NŽA nr. 3)

Romos barokas. Vytauto Ališausko nuotrauka.

Prieš šių metų balandžio 10–12 d. vykusią Londono knygų mugę, kur Market Focus programoje dalyvavo trys Baltijos šalys, Lietuvos literatūrinių susitikimų gyvenimas buvo šiek tiek pagyvėjęs. Per vieną iš vakarienių, kurioje lietuvių rašytojai susitiko su britų žurnalistais, teko garbė atsisėsti šalia Kristinos Sabaliauskaitės. Klausydamas, kaip ji sklandžia anglų kalba, be jokio varginančio patriotinio patoso ir išvengdama lietuvių ausiai­ nuvalkiotų banalybių, dėsto viešnioms ir svečiams įdomias Lietuvos istorijos interpretacijas, netrukus priėjau prie dviejų išvadų: pirma, Lietuva Skaityti toliau …

Antanas Terleckas. Kas naujo istoriniame kine? (NŽA nr. 3)

Kadras iš filmo "Nenugalimas" (2018, rež. A. Zalanskaitė)

  Profesorius Alfredas Bumblauskas studentams vis primena savo teoriją, kaip derėtų gelbėti Lietuvos futbolą. Tereikia jį uždrausti ir tokiu būdu priversti persikelti į pogrindį, o pogrindis Lietuvoje visuomet klesti. Toks Bumblausko sąmojis kartais priverčia pafantazuoti ir apie kitų sporto ar kultūros šakų „gelbėjimą“. O gelbėti, deja, norisi daug ką, šį kartą – istorinį kiną. 2018 m. pradžioje visuomenei buvo pristatyti du nauji istoriniai filmai: režisieriaus Audriaus Juzėno Pelėdų kalnas ir Agnės Zalanskaitės sukurta Adolfo Ramanausko-Vanago Skaityti toliau …

Mažų staigmenų pasitaiko. Laurą Petrauskaitę kalbina Živilė Miežytė (NŽA nr. 2)

su Urugvajaus lietuviais (1)

  Su meno istorike Laura Petrauskaite kalbamės vienoje iš Montevidėjaus kavinių, o mūsų pokalbį kartais pertraukia cumbios ritmai. Tikriausiai taip ir turi būti, kai dvi vilnietės, susipažinusios Urugvajaus sostinėje, kalbasi apie lietuvius, praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje atkeliavusius į šį pasaulio kraštą. Į Argentiną, o vėliau į Urugvajų Laura atvyko rinkti medžiagos daktaro disertacijai, kurioje nagrinėja menininkų migracijos reiškinį, daugiausia dėmesio skirdama Lietuvos dailininkams, tarpukariu emigravusiems į Pietų Ameriką. Susitikimai su lietuviais, darbas muziejuose ir nacionalinės Skaityti toliau …

Ruslanas Baranovas. Demokratija, autoimuninės ligos ir sprendimas: Jacques Derrida politinė filosofija (NŽA nr. 4)

bara

  Tai, kas vyksta su demokratija, niekaip nepaliauja drumsti mūsų ramybės. Antai visai neseniai Lietuvoje sužinojime apie kelių verslo grupių didžiulio masto ilgalaikes pastangas pažeisti mūsų demokratinę sistemą. Tai mums atskleidė beveik dešimt metų trukęs tyrimas, pasitelkęs sekimą ir privačių pokalbių klausymąsi. Reaguodami į tai, keli parlamentarai pateikė pasiūlymą atimti licencijas iš „susikompromitavusių“ žiniasklaidos priemonių. Ir tyrimui pasitelktos priemonės, ir iš jo padarytos politinės išvados yra siekiai nedemokratinėmis (o autokratinėmis) priemonėmis ginti demokratiją nuo kvazioligarchinių Skaityti toliau …

Monika Šipelytė. Susivienijimas lietuvių Amerikoje: Šimtmečio istorija JAV (NŽA nr. 2)

Monika Šipelytė ir Aldona Marijosius tvarko SLA archyvą

Niujorko lietuvių gyvenimas, išsitęsęs daugiau nei šimtmetį, yra tema, kurią norėčiau pasvarstyti šiame tekste. Kaip ir istoriko santykį su dabartimi ir joje gyvenančiais žmonėmis, kuriuos vilioja praeities tyrimai, norint suvokti savo ir tautos istoriją. Taigi istorikas yra ne tik tyrėjas, bet ir stebėtojas, o kartais – ir dalyvis. Dauguma Europos tautų yra prisidėjusios prie Jungtinių Amerikos Valstijų tapatybės kūrimo – tiek fiziškai kolonizuodamos šią Žemės rutulio dalį, tiek platindamos jos kaip „išsvajotosios žemės“ įvaizdį. XIX–XX Skaityti toliau …