Kaip būti po Holokausto? Žydų mąstytojai ‒ šiandienos Lietuvai

naujasis-zidinys-pilkas-1

Kaip būti po Holokausto? Kokia politika, etika, moralė, kultūra yra įmanoma? Kokį atsakymą pateikė žydų mąstytojai, akis į akį susidūrę su šia katastrofa? Žurnalas Naujasis Židinys-Aidaisu Geros valios fondo parama pradeda viešų nemokamų paskaitų ir tekstų ciklą „Žydiškieji svarstymai“, kurio metu bus pristatytos ir apmąstytos garsiausių XX a. antros pusės žydų mąstytojų mintys šiais klausimais. Ciklą pradės idėjų istorijos ir politinės filosofijos tyrinėtojas, VU Filosofijos fakulteto doktorantas Simas Čelutka. Jis spalio mėn. 3 d. Valstybiniame Skaityti toliau …

Kęstutis Kilinskas. Heinzo Guderiano atsiminimai: matematikas apie meną (NŽA nr. 1)

5305_guderian

Naujųjų metų ir šventų Kalėdų proga skaitytojus pasiekė Vėrmachto generolo Heinzo Guderiano atsiminimai, išleisti lietuvių kalba. Pasaulinės auditorijos pripažinimo sulaukusi, tarp populiariausių Antrojo pa­saulinio karo atsiminimų minima ir savotiška žanro klasika tapusi knyga šį įvaizdį patvirtino dar kartą. Vos tik pasirodęs memuarų tiražas ėmė sparčiai nykti iš knygynų lentynų ir tapo šventine dovana ne vienam istorijos mėgėjui, karybos entuziastui ar profesionalui. Taigi išleistų memuarų populiarumas sukuria puikią progą pasvarstyti – ką Guderiano atsiminimai sako apie Skaityti toliau …

Mažoji akademija kviečia į krikščionybės studijas 2017 m. pavasario semestre

skelbimas_2017_pavasaris_a4-page-001

Visi, trokštantys akademinio lygio žinių apie krikščionybę ir krikščionišką gyvenimą, nuo sausio mėnesio kviečiami į studijas Mažojoje akademijoje. Galima registruotis į 8 kursus (registracija vyksta puslapyje www.lkma.lt Mažosios akademijos skyrelyje). Krikščionybės pagrindai. Kasdieniame gyvenime apie religiją ir tikėjimą klausimų kyla visiems – tikintiems ir netikintiems. Ir ne visada išsamų ir pagrįstą atsakymą galime surasti per interneto paiešką ar wikipedijoje. Dėl to visus mokslo metus pirmadieniais vykstis įvadinis kursas „Krikščionybės pagrindai“ apima plačiausią krikščioniškų temų ratą. Skaityti toliau …

Kardinolas A. J. Bačkis apie Sinodą: “Bažnyčios gyvenimas sujungia ir nusidėjėlius, ir šventuosius – visuomet taip buvo”

ms_logo

Mažosios studijos laidoje „Kultūra ir religija“ lapkričio 1 dieną kunigas Julius Sasnauskas OFM kalbino J. E. kardinolą, Vilniaus arkivyskupą emeritą Audrį Juozą Bačkį. J. Sasnauskas: Spalio 25 dieną Vatikane pasibaigė Vyskupų Sinodas, diskutavęs šeimos gyvenimo problemas ir ieškojęs joms ganytojiškų atsakymų. Sinodo darbas sukėlė iki šiol negirdėtą pasaulietinės žiniasklaidos dėmesį ir pačių įvairiausių gandų bei spėlionių. Nuo prognozių apie neišvengiamą Bažnyčios skilimą iki rankų grąžymo, kad popiežius liepsiąs pripažinti homoseksualių asmenų santuokas ir įteisinsiąs katalikiškas skyrybas. Skaityti toliau …

Nugenėta pušis “Mažojoje studijoje”

11999080_10206579966073277_3946899466755468892_n

Mažosios studijos laidos “Kultūra ir religija” autorius kun. Julius Sasnauskas, OFM rugsėjo 13 d., sekmadienį šnekino TSPMI docentę ir NŽ-A autorę Neriją Putinaitę apie naujausiąją jos knygą. “Nugenėta pušis” – taip vaizdingai, su tam tikromis aliuzijomis pavadinta naujausia Nerijos Putinaitės monografija, kurioje žymi mūsų kultūros istorikė nagrinėja Lietuvoje vykdytą ateizavimo politiką. “Mažojoje studijoje” sveikiname drąsią ir įžvalgią autorę, kryptingai tyrinėjančią vadinamojo sovietmečio reiškinius ir jų padarinius. Tais laikais, apie kuriuos rašoma monografijoje, dalis tikinčiųjų, ypač kunigų, Skaityti toliau …

Nauja knyga! Nematoma sovietmečio visuomenė

Nematoma sovietmecio visuomene virselis

Sėkmingai išmėginusi tinklaveikos prieigą, tiriant Lietuvos nepriklausomybės atgavimą knygoje Sąjūdžio ištakų beieškant (2011), Ainės Ramonaitės ir Jūratės Kavaliauskaitės suburta tarpdisciplininė istorikų, politologų ir sociologų komanda žengia gilyn į sovietmetį. Ten aptinkama „nematoma visuomenė“: tai, kas buvo giliai paslėpta nuo režimo akių ar subtiliai užsimaskavę, nepastebėta ar nenorėta pastebėti – pogrindžio spaudos tinklai, oficialių organizacijų priedangoje slypėjęs neformalus etnokultūrinis judėjimas, Vilniaus senamiesčio „Bermudų trikampio“ jaunimo gyvenimas, privačiuose inteligentijos ratuose gimusios iniciatyvos. Ankstesniuose tyrimuose tokios „nematomos visuomenės“ apraiškos arba laikomos vienokia ar kitokia visuomenės pasipriešinimo Skaityti toliau …

Nauja knyga! Nerija Putinaitė. Nugenėta pušis

Knygos viršeliui panaudota Virgilijaus Šontos fotografija "Telefono stulpas" (1991) iš Modernaus meno centro kolekcijos

Naujus mokslo metus pradedame knygų naujienomis: jau po poros savaičių pasirodys naujausia Nerijos Putinaitės monografija Nugenėta Pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje. Šioje knygoje autorė analizuoja sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizavimo politiką. Remdamasi archyvų medžiaga, viešais ideologiniais propagandiniais tekstais, laikraščių publikacijomis, ji dėmesį telkia į „švelnųjį“ (ne represyvųjį) ateizacijos politikos pavidalą ir aprašo, kaip valdžia ieškojo tokių ateizavimo priemonių, kurios ne atstumtų visuomenę, o ją paskatintų bendradarbiauti. Aptariamas visuomenės, siekusios rasti sugyvenimo su režimu būdą, pozityvus atsakas Skaityti toliau …

Naujas Kristijono Donelaičio „Raštų“ leidimas

KD_rastai_virselis

Kristijonas Donelaitis, Raštai, vyriausiasis redaktorius Mikas Vaicekauskas, t. 1: Metai: dokumentinis ir kritinis leidimas, sudarė Mikas Vaicekauskas, dokumentinį leidimą parengė Mikas Vaicekauskas, kritinį leidimą parengė Daiva Krištopaitienė ir Mikas Vaicekauskas, įvadą parašė Mikas Vaicekauskas, Daiva Krištopaitienė, Dalia Dilytė ir Vilma Zubaitienė, dailininkė Elona Marija Ložytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015, cxxxv + 234 p., 700 egz. ISBN 978-609-425-150-4 (1 tomas), ISBN 978-609-425-151-1 (bendras).   Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas parengė ir išleido naujus Skaityti toliau …

Pirmieji popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato si“ atgarsiai

ms_logo

Giedrius Tamaševičius Naujoji popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato si“, pristatyta Romoje 2015 m. birželio 18 d., buvo itin laukiama, ypač dėl savo ekologinės tematikos. Kaip ir daugeliu kitų atvejų, komentatoriai ir ekspertai gana prieštaringai interpretavo šį dokumentą. Neigiantieji klimato kaitą, pavyzdžiui, dalis politikų konservatorių, kapitalizmo sistemos apologetų, suskubo priekaištauti už tai, kad popiežius kišąsis į sritį, kurioje Bažnyčiai nėra ko veikti. Jų oponentai – žalieji ir kovotojai su globaliuoju atšilimu – sveikino Pranciškų, galiausiai stojusį jų Skaityti toliau …