Juozapas Paškauskas. Kino sveikinimas atvykus į antropoceną (NŽA nr. 6)

Kino stovyklos akimirka Antalieptėje. Glasses'n beard photography

Paskutinę liepos savaitę atvykus prie Antalieptės bažnyčios ir pradėjus pažintį su būsimos Meno avilio organizuojamos kino stovyklos aplinka, neapleido nemalonus jausmas, kartu ir viltis, kad šiltesnį santykį su šia vieta pavyks užmegzti su laiku. Antalieptėje gerai matyti skirtingų istorijos etapų sankirtos, kurios dabar pavirtusios į architektūrinius konfliktus. Tačiau Lina, viena iš stovyklos rengėjų, entuziastingai patikina, kad ši vietovė gerai iliust­ruoja šiųmetės stovyklos temą, kurios šūkis – „Sveiki atvykę į antropoceną!“ 2002 m. įtakingame mokslo žurnale Nature Skaityti toliau …

Francesco Coccopalmerio. „Lydėti, įžvelgti ir įtraukti silpnumą“ Apie Pranciškaus apaštališkojo paraginimo Amoris Laetitia sk. 8 (NŽA nr. 5)

imageedit_1_4171306964

2016-04-04 Vatikano spaudos salėje buvo pristatytas popiežiaus Pranciškaus posinodinis apaštališkasis paraginimas Amoris Laetitia (vyskupams, kunigams ir diakonams, vienuoliams ir vienuolėms, susituokusiems krikščionims ir visiems Kristų tikintiems pasauliečiams apie meilę šeimoje; liet. vert. Bažnyčios žinios, 2016, Nr. 4–7). Pats dokumentas, pabrėžtinai dedikuotas Gailestingumo jubiliejui (AL, 5), pirmiausia, žinoma, reflektavo dvejus metus rengto neeilinio Vyskupų Sinodo santuokos, šeimos ir šios sielovados klausimais (2014-10 – 2015-10) kraitį. Ir pats jis susilaukė nepaprastai plačios ir turiningos recepcijos nuo Katalikų Skaityti toliau …

Justinas Mickus. Provincialus tautiškumas ir jo simptomai: bendro Vidurio Rytų Europos likimo mitas (NŽA nr. 6)

Andrius Miežis. Nu laba diena... 2016. Drobė, akrilas

Vasaros pradžioje, kai ilgas ir daug nervų kainavęs stojimo procesas pagaliau pradeda grimzti į užmarštį, Prinstono universiteto rektorius būsimiems pirmakursiams padovanoja po knygą, kurią šie privalo perskaityti, prieš atvykdami į savo naujuosius namus. Šiemet išdalinti 1300 knygų egzempliorių būsimų studentų klausė vieno klausimo: „Kas yra populizmas?“ (puiki Jano-Wernerio Müllerio knyga What is Populism?). Kai pavasarį sužinojau, kad rektorius išsirinko šią knygą, susimąsčiau: „Kaip pasikeitė laikai… man dovanota knyga klausė, kas yra gyvenimo prasmė?“ (ne tokia Skaityti toliau …

Vytautas Ališauskas. Laiškas redaktoriui: Išsiveržti iš Vidurio(-Rytų) Euro­pos? (NŽA nr. 5)

unnamed

  Godotinas Redaktoriau, esu jau nebe jaunas žmogus ir prisimenu daug keistų dalykų. Vienas jų – Sąjūdžio pradžioje vis sužėruodavusios diskusijos apie Lietuvos geopolitinę orientaciją (atvirai sakant, vargu, ar tokius žodžius tada kas nors žinojo, bet kalbėta būtent apie tai). Lietuva – Rytų, Šiaurės, o gal Vidurio Europos dalis? Aišku, niekas nenorėjo būti Rytų Europoje, regis a. a. Romualdas Ozolas apie 1989 m. skaitė paskaitą jaunimui apie tai, kad mums pakeliui su Skandinavija. Kad teisėtai Skaityti toliau …

Kęstutis K. Girnius. Nelaukta tauta (NŽA nr. 5)

Untitled

  Kitais metais švęsime Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Tokios progos skatina didžiavimusi pagrįstus pasakojimus, kuriuose pabrėžiama, kad lietuvių tauta jau tūkstantį metų gyvenanti Baltijos jūros pakrantėse. Kiekviename šimtmetyje randami veikėjai, kurie savo darbais užtikrinę lietuvių tautos tęstinumą ir tapatybę, tarp jų Mindaugas, Vytautas Didysis, Daukantas, Maironis, Vasario 16-tosios akto signatarai. Ne tik Vasario 16-ji, bet ir Sąjūdis esą patvirtino lietuvių tautos patvarumą, leido Lietuvai užimti teisėtą vietą tarp nepriklausomų valstybių. Šitoks istorijos supratimas nėra itin Skaityti toliau …

Ramūnas Aušrotas. Lemtingas trūkumas: Personažai ir archetipai (NŽA nr. 5)

graphic-1586183_1920

 1971 m. Donas Siegelis ir Clintas Eastwoodas už savo uždirbtus pinigus sukūrė labai keistą filmą Suviliotosios (angl. The Beguiled), žanriniu požiūriu tikrą mišrainę – jame susipynė istorinio filmo, gotikinio siaubo filmo ir perversiško seksualumo persunktos melodramos elementai. Atidžiai pasižiūrėjus, tai buvo vyriškai negrabus bandymas apmąstyti Pradžios knygoje užrašytą žmogaus būklės po nuopuolio diagnozę, tiksliau – įkvėpto autoriaus užrašytą pranašystę, susijusią su moterimi: „O moteriai jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus ir nėštumą, – skausme gimdysi Skaityti toliau …

Rosita Garškaitė. “Nemuziejaus” nesėkmė (NŽA nr. 5)

Nuotrauka iš https://www.facebook.com/Nemuziejus

  Atėjo laikas ir Lietuvoje, kai verslui parūpo klientų dėmesį patraukti ne tik reklamomis, nuolaidomis ar pigiais triukais, bet ir sofistikuotomis viešųjų ryšių akcijomis kultūros lauke. Štai gegužės 23 d. sostinės Vytenio gatvėje esančioje šiuolaikinio meno galerijoje „Tsekh“ pristatyta instaliacija, naršymo 4G tinkle duomenis paverčianti muzika (projekto autoriai – telekomunikacijų bendrovė Tele2 ir kompozitorius Andrius Šarapovas). Taiklus rinkodaros ėjimas – instaliacija, kurią beveik mėnesį buvo galima aplankyti nemokamai, patraukė vilniečių dėmesį. Gražu, įdomu, išmanu – Skaityti toliau …

Darius Amilevičius. Dirbtinis intelektas ir besiformuojančių technologijų etika (NŽA nr. 5)

Jūratė Jarulytė. Irracionalūs pjūviai. VI . 2013. Drobė, aliejus

  Darius Amilevičius (g. 1966) – humanitarinių mokslų daktaras, dėsto ir mokslinius tyrimus vykdo Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultete ir Humanitarinių mokslų kompiuterinės lingvistikos centre, Lietuvių katalikų mokslo akademijos ir Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys. Studijavo VDU ir Popiežiškajame Biblijos institute (Roma, Italija). Bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu. Dalyvauja Europos kalbos išteklių ir technologijų tyrimų infrastruktūros (CLARIN ERIC) veikloje. Mokslinių interesų sritys: dirbtinis intelektas, skaitmeninė humanitarika, skaitmeninės kalbos technologijos, diskurso retorinė analizė. Iššūkiai technologijų etikai Skaityti toliau …

Kristina Steiblytė. Pagauti momentą: jaunas Lietuvos teatras (NŽA nr. 4)

1147_rec

  Aš gaudžiau momentą, bet nepagavau. Tik laikrodį sudaužiau. Iš spektaklio Ten būti čia (paūmėjimai) 1990 m. spektakliu Ten būti čia (paūmėjimai) debiutavo Oskaras Koršunovas. Tada dar studijuojantis režisierius iškart padarė nemenką įspūdį. Rūta Vanagaitė jo debiutą net palygino su Eimunto Nekrošiaus. Tačiau įvertinti jo teatrą, suprasti, kuo jis kitoks nuo dėstytojo, kurso vadovo Jono Vaitkaus, kaip savarankiškai apie teatrą mąsto jaunasis režisierius, kritikams prireikė laiko. Taip nutiko ne su vienu jo darbu: atmetimą keisdavo Skaityti toliau …