Mažų staigmenų pasitaiko. Laurą Petrauskaitę kalbina Živilė Miežytė (NŽA nr. 2)

su Urugvajaus lietuviais (1)

  Su meno istorike Laura Petrauskaite kalbamės vienoje iš Montevidėjaus kavinių, o mūsų pokalbį kartais pertraukia cumbios ritmai. Tikriausiai taip ir turi būti, kai dvi vilnietės, susipažinusios Urugvajaus sostinėje, kalbasi apie lietuvius, praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje atkeliavusius į šį pasaulio kraštą. Į Argentiną, o vėliau į Urugvajų Laura atvyko rinkti medžiagos daktaro disertacijai, kurioje nagrinėja menininkų migracijos reiškinį, daugiausia dėmesio skirdama Lietuvos dailininkams, tarpukariu emigravusiems į Pietų Ameriką. Susitikimai su lietuviais, darbas muziejuose ir nacionalinės Skaityti toliau …

Monika Šipelytė. Susivienijimas lietuvių Amerikoje: Šimtmečio istorija JAV (NŽA nr. 2)

Monika Šipelytė ir Aldona Marijosius tvarko SLA archyvą

Niujorko lietuvių gyvenimas, išsitęsęs daugiau nei šimtmetį, yra tema, kurią norėčiau pasvarstyti šiame tekste. Kaip ir istoriko santykį su dabartimi ir joje gyvenančiais žmonėmis, kuriuos vilioja praeities tyrimai, norint suvokti savo ir tautos istoriją. Taigi istorikas yra ne tik tyrėjas, bet ir stebėtojas, o kartais – ir dalyvis. Dauguma Europos tautų yra prisidėjusios prie Jungtinių Amerikos Valstijų tapatybės kūrimo – tiek fiziškai kolonizuodamos šią Žemės rutulio dalį, tiek platindamos jos kaip „išsvajotosios žemės“ įvaizdį. XIX–XX Skaityti toliau …

Giedrė Polkaitė. Mes be Kauno nenurimsim (NŽA nr. 2)

KOlt_cover2

  sudarė Marija Drėmaitė, tekstų autoriai Giedrė Jankevičiūtė, Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė, Vilnius: Lapas, 2018, 299 p., 700 egz. Dizaineris Linas Gliaudelis Visoje Lietuvoje skambant Šimtmečio varpams, plazdant vėliavoms ir liepsnojant laužams, atmintyje nejučia iškilo kito mūsų šalies jubiliejaus archyvinės nuotraukos ir jose užfiksuotos Vytauto Didžiojo paveikslo kelionės aplink Lietuvą 1930 m. vaizdai. Kaip žinia, mitas apie Vytautą, kaip Lietuvos vienytoją, ir Vilniaus legenda Skaityti toliau …

Antanas Petrilionis. Viduramžių detektyvas: Kaip žuvo kunigaikštis Karigaila? 1390 m. rugsėjo įvykiai ir jų atmintis (NŽA nr. 2)

1

    Pasaulį užkariavęs serialas Sostų karai supažindino žiūrovus su žiauriu ir intrigų pilnu Viduramžių pasauliu. Nors tai yra fantastikos pripildytas serialas, jo autorius George‘as Martinas tvirtino, kad įkvėpimo sėmėsi ir iš Viduramžių istorijos (Šimtamečio karo, Kryžiaus žygių, Rožių karų)[1]. Panašių serialui tinkančių siužetų būtų galima ieškoti ir Lietuvos istorijoje. Pavyzdžiui, vienas iš paskutinių didžiųjų Vokiečių ordino reizų 1390 m. Šis žygis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę išsiskyrė tuo, kad jame dalyvavo ir Lietuvos kunigaikštis Vytautas, Skaityti toliau …

Antanas Terleckas. Ar kalbėjimas apie humanitarinius mokslus turi ateitį? (NŽA nr. 2)

3

Nori nenori, bet kartais esi priverstas nukelti kepurę prieš senovės pasaulio žmones ir jų išmintį. Atrodo, kad jie, tikėdami, jog viskas šiame pasaulyje kartojasi cikliškai, buvo teisūs. Karai, herojai, niekšai, didieji įvykiai, mažieji įvykiai, žiemos olimpiada, pasaulio futbolo čempionatas ir, be abejo, kalbėjimas apie humanitarinius mokslus, jų ateitį ir (ne)aktualumą – viskas kartojasi. 2018-ieji irgi prasidėjo panašiai: nuo žiemos olimpiados ir humanitarinių mokslų. Vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija, kurios dalyviai vienaip ar Skaityti toliau …

Simas Čelutka. Aktualusis Spinoza (NŽA nr. 2)

Baruch Spinoza,
TEOLOGINIS-POLITINIS TRAKTATAS =
TRACTATUS THEOLOGICO-POLITICUS,
Iš lotynų kalbos vertė Laurynas Adomaitis,
Vilnius: Jonas ir Jokūbas, 2017, 676 p., 700 egz.

Barucho Spinozos Teologinio-politinio traktato (toliau – Traktato) lietuviško vertimo pasirodymas yra svarbus įvykis Lietuvos filosofijos padangėje. Ne vien todėl, kad vis dar gėdingai stokojame filosofijos klasikos vertimų, tad neišvengiamai džiaugiamės kiekvienu tokiu pasirodymu. Šio veikalo vertimas praturtins ir akademines, galbūt paskatins ir viešas diskusijas bent keliuose teminiuose laukuose. Daugiausia priežasčių džiaugtis turi politikos filosofai ir idėjų istorikai. Traktate plėtojamos moderniąją politinę filosofiją apibrėžiančios koncepcijos ir problemos: tolerancija, mąstymo ir žodžio laisvė, socialinis kontraktas kaip politinės Skaityti toliau …

Odisėjas Elitis. Monograma (NŽA nr. 2)

  Raudosiu visada – ar girdi? – dėl tavęs, vienas, Rojuje   I   Kitur pasuks delno Linijas Lemtis it raktininkas Akimirkai net laikas nesipriešins   Kaip kitaip, kai žmonės vienas kitą myli   Dangus pažvelgs į mūsų vidų Ir pasaulį sukrės nekaltumas Su juodu mirties atšiaurumu.   II   Apraudu saulę ir metus apraudu kurie ateina Be mūsų ir apdainuoju jau praėjusius Jeigu yra tiesa   Pasikalbėję kūnai ir valtys slystančios saldžiai Iš vandenų Skaityti toliau …

Laurynas Keturakis. Kaip JAV keitė Europos ir Lietuvos likimą: Wilsono politikos reikšmė ir kritika (NŽA nr. 2)

wilson-versailles

Woodrow Wilsonas (1856–1924) yra vienas labiausiai XX amžiaus raidą lėmusių ir prieštaringiausiai vertinamų moderniųjų laikų JAV prezidentų. Dabartinio JAV piliečio akimis dvidešimt aštuntas Amerikos prezidentas, valdęs 1913–1921 m. ir įtraukęs valstybę į Pirmąjį pasaulinį karą, buvo tikras prieštaravimų rinkinys: jis tapo pirmuoju pietinių valstijų atstovu, kuris po Pilietinio karo įsikraustė į Baltuosius rūmus, garsėjo atvirai rasistinėmis pažiūromis, bet taip pat priklausė aršiai progresyviajai demokratų pusei. 1916 m. prezidento rinkimuose Wilsonas dalyvavo su šūkiu „Jis neįtraukė Skaityti toliau …