Ieva Griniūtė-Tumelienė. Dirbtinė šeima: Vaikų darželiai tarpukario Lietuvoje (NŽA nr. 8)

fotkite

Šiandien veikiantys privatūs ir valstybiniai darželiai turbūt net patys nenumano, kokie jie panašūs į savo pirmtakus – XX a. pradžios visuomenė į vaikų lavinimą žiūrėjo taip pat atsakingai, kaip ir šių dienų tėvai. Šimtmečius ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo reikalai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse buvo palikti šeimai, o konkrečiau – motinoms (išskirtiniais atvejais – guvernantėms). Anksčiau vaikai mokėsi iš tėvų, nes motinos būdavo namuose, todėl jie galėdavo padėti buityje ir, stebėdami ir atkartodami suaugusiųjų veiksmus, Skaityti toliau …

Senąją Lukiškių Dievo Motinos ikoną atidengiant. Tojaną Račiūnaitę kalbina Mantas Tamošaitis (NŽA nr. 8)

Lukiškių Dievo Motinos ikona po restauravimo

Lukiškių Dievo Motinos atvaizdas (tapytas XV a. pab. – XVI a. pr.) Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje – vienas seniausių Lietuvoje molbertinės tapybos paminklų, garsėjantis stebuklingomis malonėmis. Šią ikoną iš „Maskvos karų“ parvežė LDK artilerijos generolas Motiejus Korvinas Gosievskis, vėliau paveikslas atiduotas Seinų dominikonams, kurie perdavė ją Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui. Jame nuo 1684 m. pradėti liudyti paveikslo stebuklai, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje Mistinis fontanas, trykštantis iš paveikslo. Apie Skaityti toliau …

Nerijus Šepetys. Suvažiavimas toks suvažiavimas (NŽA nr. 8)

aom-002

„2017 m. rugsėjo viduryje į Kauną tradiciniam susibūrimui ir pasibuvimui nesusirinko Lietuvos istorikai“, – tokį sakinį knietėjo užrašyti dar tik rengiantis važiuoti Kaunan, knietėjimas neišnyko ir sėdint rugsėjo 14 d. popietę tuštokoje VDU Didžiojoje salėje per IV Lietuvos istorikų suvažiavimo atidarymą. Sakinį pagaliau užrašiau, o jame, galima sakyti, atsispindi tam tikra prasme kolektyvinis nusivylimas, vietomis peraugantis į nuoskaudą ir vainikuojamas apgailestavimo. Šias emocijas ir dera nuo pradžių paaiškinti, kad ir koks mielas širdžiai būtų pats Skaityti toliau …

Monika Kareniauskaitė. Tarp chaoso ir kosmoso: Dvi šveicariškos bolševikinio spalio interpretacijos (NŽA nr. 8)

Spalio 5–7 d. Ciuricho ir St. Galeno humanitarų, literatų, anarchistų, antiglobalistų (ir kitokių gana ekstremalių kairiųjų) bendruomenėse buvo galima stebėti kiek neįprastą sujudimą. Net kelios dešimtys mokslo vyrų ir moterų, atvykusių iš skirtingų disciplininių (filosofija, istorija, meno sociologija, filologija) ir geografinių (būta dalyvių ir iš Ukrainos, ir iš Indijos) kontekstų čia dalyvavo visuomenei atviroje konferencijoje, dedikuotoje 100-ųjų Spalio perversmo metinių sukakčiai. Oganizatorių nuomone, istorinio įvykio būta išties reikšmingo. Tai atskleidė ir pats konferencijos pavadinimas: Šimtmetis, Skaityti toliau …

Paulius Subačius. Kaip kronika tampa istorija (NŽA nr. 8)

fotkite

[Aistė Noreikaitė], SU VĖJU, Vilnius: Lietuvos buriuotojų sąjunga, 2015, 225 p., iliustr., [900] egz.   Dailininkė Neringa Ratkutė   Nors skundai dėl pilietinės visuomenės menkos brandos skamba nuolat, Lietuvoje šiuo metu yra beveik trisdešimt tūkstančių asociacijų, viešųjų įstaigų ir fondų[1], kurių nemaža dalis įsisteigė žmonėms savarankiškai vienijantis pagal tikslus ar pomėgius. Draugijose, skaičiuojančiose savo amžių ne metais, bet dešimtmečiais, randasi įsišaknijimo refleksija, kurios regimoji raiška – jubiliejų šventimai ir sukaktuviniai leidiniai. Juose seniausios organizacijos akcentuoja Skaityti toliau …

„Filosofija galėjo vadintis filologija“. Tatjaną Aleknienę kalbina Tautvydas Vėželis (NŽA nr. 8)

Tatjana Aleknienė – vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikinė filologė, daktaro disertaciją apgynusi Ecole Pratique des Hautes Etudes (1996), Lietuvos edukologijos universiteto profesorė. Naujausi kritiniai vertimų leidimai: Platonas, Filebas (2017); Plotinas, Apie Gėrį arba Vienį. Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla (2011). Svarbiausios knygos: Sielos dermės: Filosofinės graikų etikos apybraiža (1999); A l’approche du divin: Dialogues de Platon et la tradition platonicienne (2016). Kalbintojas Tautvydas Vėželis – filosofas, daktaras, VGTU dėstytojas. Jeigu neklystu, Liddello-Scotto-Joneso (LSJ) daugiatomis Skaityti toliau …

Liudas Jovaiša. Marginalijos išpuoselėto teksto paraštėse (NŽA nr. 8)

fotkite

Reda Griškaitė, Nuo botanikos prie istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė, serija Bibliotheca Archivi Lithuanici 10, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016, 268 p., iliustr., 300 egz. Dailininkas Alfonsas Žvilius Vis labiau skubančiame pasaulyje kaskart rečiau pasitaiko miela galimybė į rankas paimti kruopščiai (netgi preciziškai) ir su meile parengtą knygą. Juoba intriguojančią – apie XIX a. botanikos profesoriaus, evangeliko masono dukrą, literatę ir beveik mokslininkę, netekėjusią dvaro panelę katalikę, intensyviai susirašinėjusią su kartūzų vienuoliu, kurio laiškai Skaityti toliau …

Vita Diemantaitė. Kovų su maskvėnais istorijos (NŽA nr.

fotkite

Gediminas Kulikauskas, Respublika prieš Maskvą, Kaunas: Obuolys, 2017, 416 p., 2000 egz.   Dizaineris Andrius Morkeliūnas       Gedimino Kulikausko knygoje pasakojama dešimt istorijų iš LDK ir Abiejų Tautų Respublikos kovų su Maskva XV–XVII a. Įžangoje autorius pabrėžia, kad jo tikslas nėra papasakoti visą LDK ar ATR kovos su Maskva istoriją ar parašyti vadovėlį, jis tik „praveria duris į spalvingą praeities pasaulį“ (p. 12). Autorius atsirinko turbūt svarbiausias ir įdomiausias XVI a. kovas ir Skaityti toliau …

Naujiena: Rimvydas Petrauskas. LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ: Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais

Petrausko kn virselis

Knygynuose jau pasirodė Rimvydo Petrausko knyga “Lietuvos Didžioji kunigaikštystė: Politika ir visuomenė vėlyvaisias viduramžiais”. Knygos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (2015 m. tikslinio kvietimo teikti prašymus gauti paramą leidiniams išleisti projektas). Rimvydas Petrauskas (g. 1972) – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, dekanas. Daugiausia tyrinėja XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę ir socialinę istoriją. Svarbiausios knygos: Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: Sudėtis – struktūra – valdžia (2003), Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos (2016). Ar valstiečiams Skaityti toliau …